Spausdinti
RASEINIŲ
RAJONO
SAVIVALDYBĖ

Raseinių rajono savivaldybės
administracija


Biudžetinė įstaiga
V.Kudirkos g. 5, 60150 Raseiniai
Juridinių asmenų registras
Kodas 288740810
Tel. (8 428)  79 600
El. paštas savivaldybe@raseiniai.lt

2021 m. spalio 22 d.

Prisijungimas

Naujienų prenumerata


 

 
  

 
 
Parama būstui įsigyti, išsinuomoti

 

TEISĖS AKTAI



INFORMACIJA LAUKIANTIEMS EILĖJE SOCIALINIO BŪSTO 


   Raseinių rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas »»»

 

Informacija asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui išsinuomoti ir jau įrašytoms į Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto ar jo sąlygų pagerinimo sąrašus

   Informuojame, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – įstatymas). Nuo įstatymo įsigaliojimo dienos neteko galios Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas.

   Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 4 punktu asmenys ir šeimos, turinčios teisę į paramą būstui išsinuomoti ir jau įrašytos į Raseinių rajono savivaldybės socialinio būsto ar jo sąlygų pagerinimo sąrašus, privalo kiekvienais metais iki gegužės 1 d. deklaruoti turtą ir pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Įspėjame, kad būtina Mokesčių inspekciją informuoti, jog deklaraciją pateiktų Savivaldybei.

   Vadovaujantis įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu asmenys ir šeimos, kurios iki nustatytos datos nedeklaruos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto deklaracijos, bus braukiamos iš sąrašų.
  


INFORMACIJA NORINTIEMS ĮSIRAŠYTI Į EILĘ SOCIALINIAM BŪSTUI GAUTI


Informacija asmenims, pageidaujantiems išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą ir gyvenantiems savivaldybės socialiniame būste

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu Nr. XII-1215, priimtu 2014 m. spalio 9 d. ir įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Asmenims ir šeimoms, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas suteikiamas nesilaikant eiliškumo.

Teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

  1. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (deklaracijos forma FR0001);
  2. neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
  3. Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba jeigu jie turi teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus, arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.
  4. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.
  5. Asmenys ir šeimos, kuriems minėtame įstatyme nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos. 

 

Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:

1. Asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 5000 Eur ir turtas – 7000 Eur.

2. Dviejų, trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 10 000 Eur ir turtas – 14 000 Eur.

3. Keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 2875 Eur ir turtas vienam asmeniui – 7000 Eur.

   Piliečiai, turintys teisę ir pageidaujantys įsirašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Įspėjame, kad privaloma, prieš pateikiant prašymą įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei įspėti inspekciją deklaraciją pateikti Savivaldybei.

Su prašymu privaloma pateikti šiuos dokumentus:

  1. Pareiškėjo paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją.
  2. Jei pilnametis vaikas studijuoja, pažymą iš mokymosi įstaigos.
  3. Neįgalumo arba darbingumo lygio pažymos (jeigu į sąrašą įrašomas neįgalumą turintis asmuo) kopiją.
  4. Našlaičio statusą patvirtinančius dokumentus (jeigu į sąrašą įrašomas našlaitis) (gimimo liudijimas, teismo sprendimas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad našlaitis iki pilnametystės buvo globojamas ir pilnai išlaikomas valstybės).

   Prašymo įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (BP-3) forma »»»   

   Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo seniūnijoje datą.

Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaita tvarkoma sudarant šiuos sąrašus:

  1. jaunų šeimų;
  2. šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių);
  3. likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų;
  4. neįgaliųjų ir šeimų, kuriuose yra tokių asmenų;
  5. bendrąjį;
  6. socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą.

   Informuojame, kad tiek socialinį būstą nuomojantys asmenys ir šeimos, tiek pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą, kasmet iki gegužės 1 dienos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje privalo deklaruoti turtą ir pajamas bei informuoti inspekciją deklaraciją pateikti Savivaldybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu asmenys ir šeimos, kurios iki nustatytos datos nedeklaruos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto deklaracijos, bus braukiamos iš sąrašų.  

Informaciją teikia vyresnioji specialistė Lina Vaitiekienė, tel. (8 428) 41 554, el p. lina.vaitiekiene@raseiniai.lt


VALSTYBĖS REMIAMA PASKOLA PIRMAM BŪSTUI ĮSIGYTI


 Valstybės iš dalies kompensuojama būsto paskola

   Paskola skirta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nurodytų remtinų žmonių būsto poreikiams tenkinti – būstui pirkti, statyti, turimam būstui rekonstruoti, pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Suteikiama 10 arba 20 proc. subsidija gali būti panaudota daliai iš dalies kompensuojamos būsto paskolos ar daliai pradinio įnašo apmokėti.

Sąlygos paskolai gauti:

Turtas ir gautos pajamos už kalendorinius metus yra mažesni nei šie LR Vyriausybės nustatyti dydžiai:

  1. asmens be šeimos grynosios metinės pajamos 13 250 Eur ir turtas – 16 125 Eur;
  2. dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 18 500 Eur ir turtas – 32 750 Eur;
  3. keturių ir penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 22 250 Eur ir turtas – 43 625 Eur;
  4. šešių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 3750 Eur ir turtas vienam asmeniui –10 375 Eur.

Kas gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto paskolą?

   Teisę gauti valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus turi asmenys ir šeimos, kurios atitinka šiuos reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;

b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;

c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams. 

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie:

1) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;

2) prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo metu yra jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

2. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui padengti.

3. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas suteikiamas būsto statybai, asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, ši subsidija išmokama tik užbaigus būsto statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.

5. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio skirsnio 1 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio skirsnio 1 dalyje nurodytą subsidiją, jam papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su kredito davėju, prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti minėtą sutartį.

6. Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina kredito davėjui anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.

Reikalingi dokumentai:

Su prašymu privaloma pateikti šiuos dokumentus:

1. Pareiškėjo paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją.

2. Neįgalumo arba darbingumo lygio pažymos (jeigu į sąrašą įrašomas neįgalumą turintis asmuo) kopiją.

3. Našlaičio statusą patvirtinančius dokumentus (jeigu į sąrašą įrašomas našlaitis) (gimimo liudijimas, teismo sprendimas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad našlaitis iki pilnametystės buvo globojamas ir pilnai išlaikomas valstybės). 

   Įspėjame, kad privaloma, prieš pateikiant prašymą gauti subsidiją būstui įsigyti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei įspėti inspekciją deklaraciją pateikti Savivaldybei.   

      Prašymo dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo (BP-1) forma »»»

Kreditus teikiančios kredito įstaigos

   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad ministerijos kanclerė pasirašė sutartis su šiomis kredito įstaigomis, kurios valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teiks 2018-2020 m :

  1. AB SEB bankas;
  2. Luminor Bank AB;
  3. „Swedbank“, AB;
  4. Akademinė kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r.);
  5. Anykščių kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Anykščių r., Panevėžio r., Utenos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Ukmergės r., Molėtų r.);
  6. Aukštaitijos kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Panevėžio m., Panevėžio r.);
  7. Centro kredito unija( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r.);
  8. Grigiškių kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Vilniaus m., Vilniaus r., Trakų r.);
  9. Kredito unija „Tikroji viltis“ ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Akmenės r. ,Joniškio r., Mažeikių r., Šiaulių r., Telšių r.);
  10. Kretingos kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Kretingos r., Skuodo r., Klaipėdos r., Plungės r., Palangos m.);
  11. Panevėžio kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Panevėžio m., Panevėžio r., Pakruojo r., Pasvalio r., Biržų r., Kupiškio r., Anykščių r., Ukmergės r., Kėdainių r., Radviliškio r.);
  12. Sedos kredito unija ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Mažeikių r., Naujosios Akmenės r., Skuodo r., Plungės r.);
  13. ŠILUTĖS KREDITO UNIJA ( teritorija, kurioje gali teikti kreditus – Šilutės r., Neringos sav., Klaipėdos r., Šilalės r., Tauragės r., Pagėgių sav.). 

FINANSINĖ PASKATA PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS ŠEIMOMS


    Lietuvos Respublikos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, kurios kiekvienas iš šeimos narių yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka: Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Jauna šeima taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 

1. Prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą, t. y. šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 36 metų. 

2. Iki kreipimosi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. 

3. Ketinamas įsigyti pirmasis būstas yra Lietuvos Respublikos regionuose. Finansinė paskata nebus taikoma, jeigu bus įsigyjamas pirmasis būstas šiose vietovėse: Birštono savivaldybėje, dalyje Druskininkų savivaldybės, Kauno miesto savivaldybėje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, Neringos savivaldybėje, dalyje Palangos miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybėje, dalyje Trakų rajono savivaldybės, dalyje Utenos rajono savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybėje, dalyje Vilniaus rajono savivaldybės. 

4. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turimą turtą Lietuvoje ir užsienio valstybėse. 

Finansinė paskata suteikiama: 

1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; 

2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; 

3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos; 

4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. 

   Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas. 

   Iki 15 procentų suteikto būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos jaunos šeimos gali panaudoti žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti. 

   Kai būstas įsigyjamas iš jaunos šeimos narių artimųjų giminaičių, jauna šeima neturės teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.  

Pagrindiniai finansinės paskatos suteikimo žingsniai: 

1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai. 

2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą internetu adresu http://www.spis.lt/, prisijungiant per valdžios elektroninių vartų sistemą arba tiesiogiai savivaldybėje. Įspėjame, kad būtina informuoti mokesčių inspekciją deklaraciją pateikti Savivaldybei.

 3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam dar yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas vienas bendras visos šalies sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie atitinka kriterijus.

4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.

5. Kredito įstaiga per tris mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai. 

   Jauna šeima, kuri kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdama Prašymą ir Prašyme nurodytus dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą (toliau – papildomi dokumentai): 

1. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie kiekvieno jaunos šeimos nario nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą; 

2. jaunos šeimos turto deklaraciją už kalendorinius metus; 

3. dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (ištuokos, mirties faktą patvirtinančius dokumentus ar kitus dokumentus); 

4. vaiko (-ų) gimimo faktą patvirtinančius dokumentus; 

5. įsiteisėjusį teismo sprendimą įvaikinti; 

6. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;

7. atstovavimą patvirtinantį dokumentą; 

8. institucijos, atliekančios statinio ekspertizę, išvadą apie tai, kad nuosavybės teise turimas būstas yra netinkamas gyventi (rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, projektuotojo išvadą, kad nuosavybės teise turimas būstas yra netinkamas gyventi);

9. kitus dokumentus, įrodančius jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą.  

   Jeigu papildomi dokumentai yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir (ar) savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis juos gauna iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų, jauna šeima jų pateikti neprivalo. Prašyme nurodomi šie asmens duomenys: Prašymą pateikusio asmens (toliau – pareiškėjas) vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris ir elektroninis paštas bei jo šeimos nario (-ių) vardas (-ai), pavardė ( ės), asmens kodas (-ai) arba gimimo data (-os) ir ryšys su pareiškėju.  

   Prašymą ir, jeigu reikia, papildomus dokumentus savivaldybės administracijai pateikia vienas iš sutuoktinių, arba motina, arba tėvas, vieni auginantys vaiką (-us) ar vaiką ( us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba jaunos šeimos įgaliotas atstovas.  

   Prašymas ir, jeigu reikia, papildomi dokumentai gali būti pateikti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu. Pareiškėjas, pateikdamas Prašymą elektroniniu būdu, Prašymo formą pildo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS).  

   Nuo rugsėjo 1 d., įsigaliojus įstatymui, jaunos šeimos, ketinančios įsigyti pirmąjį būstą, dėl finansinės paskatos gali teikti prašymą internetu adresu http://www.spis.lt/, prisijungiant per valdžios elektroninių vartų sistemą arba kreiptis į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresn. specialistę Liną Vaitiekienę, tel. (8 428) 41 554 el. p.: lina.vaitiekiene@raseiniai.lt 

Prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo forma »»» 


NORINTIEMS GAUTI BŪSTO NUOMOS KOMPENSACIJĄ


Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijas turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame punkte nurodytus reikalavimus:

  1. gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
  2. neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma;
  3. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą.
  1. kurie yra įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą;
  2. kurie pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams išsinuomoję fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus Savivaldybei) priklausantį tinkamą būstą, esantį Savivaldybės teritorijoje. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

Asmenys ir šeimos, norintys pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriui turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. Prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, gaunančių Kompensaciją, sąrašą.
  2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį, sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ir įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
  3. Būsto savininko rašytinį patvirtinimą, kad nesate jam skolingas už būsto nuomą ar išperkamąją būsto nuomą. 

   Prašymo kompensacijai gauti (BP-4) forma »»»

   Informaciją teikia vyresnioji specialistė Lina Vaitiekienė, tel. (8 428) 41 554, el p. lina.vaitiekiene@raseiniai.lt


SĄRAŠAI


INFORMACIJA APIE SUTEIKTĄ SOCIALINĮ BŪSTĄ ASMENIMS AR ŠEIMOMS NE EILĖS TVARKA

Eil. nr.

Tarybos sprendimo data

Tarybos sprendimo numeris

Asmens vardas ir pavardė

1.

2015-11-26

TS-352

V. P.

2.

2016-04-21

TS-185

A. L.

3.

2016-09-29

TS-339

V. A.

4.

2016-10-27

TS-367

S. S.

5.

2016-10-27

TS-369

J. P. ir R. P.

6.

2017-01-26

TS-10

K. G.

7.

2017-06-29

TS-241

K. K.

8.

2017-12-14

TS-390

J. P.

9.

2018-10-25

TS-344

G. K.

10.

2019-10-30

TS-309

D. M.

11.

2020-06-18

TS-202

E. M.

  

   Savivaldybės būstų fondas »»»

   Savivaldybės socialinių būstų sąrašas »»»

   Parduodamų Raseinių rajono savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašas »»»

 

 

 

 

 

 



Informacija atnaujinta: 2021-01-29 12:22:45
Raseinių rajono savivaldybės meras
 
Andrius Bautronis

Gyvenimo aprašymas

Priėmimo valandos

Darbotvarkė

 

Nuorodos

 


 
 

 
 


 
 


 
 

 
 
  

 

 

 
 

 

 

 
 
 


 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 

© Raseinių rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema. Nuotolinė pagalba.